Tarptautinė Išlaisvinimo asociacija: išlaisvinimas – tai ne sensacija, tai – dramatiška realybė

Lietuvoje egzorcizmas asocijuojasi su sensacija, todėl žadina smalsumą. Visuomenei reikalingas švietimas išlaisvinimo tarnystės klausimais, nes daryti sensaciją iš dramatiškos realybės, tai tas pat, kaip stovėti prie Jėzaus Kryžiaus smalsiai žvelgiant, kas gi čia vyksta…

Liepos 6–10 dienomis, kai didesnę Europos dalį alino dideli karščiai, Lenkijoje, Čenstakavos Dievo Motinos vienuolyne, kuris garsėja stebuklinga Dievo Motinos ikona (lenk. Obraz Matki Boskiej Częstochowskiej) – vyko 11 Tarptautinės išlaisvinimo asociacijos (IAD-International Association for Deliverance ) organizuojama konferencija, skirta išgydymo ir išlaisvinimo tarnystei. Šiais metais konferencijoje dalyvavo 300 kunigų egzorcistų ir jų pagalbininkų pasauliečių iš 26 valstybių, tarp kurių buvo svečių iš JAV, Indijos, Afrikos ir Korėjos.

Tarptautinės Išlaisvinimo asociacijos susikūrimo istorija siekia 1990 metus, kai šeši kunigai, tarp kurių buvo a. a. Rufus Pereira ir žymiausias Romos Katalikų Bažnyčios egzorcistas t. Gabriele Amorthas, įkūrė Tarptautinę egzorcistų asociaciją (AIE – Association International of Exorcists). Jos įkūrimo tikslas buvo, kad egzorcistai galėtų susitikti, kartu melstis, dalintis patirtimi, taip augdami tiek savo žmogiškoje brandoje, tiek tarnystėje ir bendrystėje. AIE galėjo priklausyti tik kunigai. Kiek vėliau, 1995 metais, a. a. kunigas egzorcistas Rufus Pereira įkurė Tarptautinę iIšlaisvinimo asociaciją (IAD). Ji vienija ne tik kunigus, bet ir pasauliečius, kurie savo pagalba ir užtarimo malda gali pasitarnauti kenčiantiems žmonėms.

Pradėdamas šių metų konferenciją, IAD viceprezidentas t. Martinas Ramoseris sakė, kad šiandien išgydymo ir išlaisvinimo tarnystė apipinama įvairiais mitais ir siejama su sensacija, bet tai ne sensacija, tai dramatiška šių dienų realybė.

Konferencijos dienotvarkė buvo labai įtempta, dažnam ji prasidėdavo 6 valandą, ryto malda ir baigdavosi 24 valandą, vakaro malda. Per 4 konferencijos dienas buvo perskaityti 8 pranešimai, po jų – aptarimai bendroje salėje arba nedidelėse grupėse. Buvo išklausytas ne vienas liudijimas, kasdien meldžiamasi Šventose Mišiose ir adoruojamas Švč. Sakramentas.

Į konferenciją Lenkijoje vyko ir delegacija iš Lietuvos: Ramygalos parapijos klebonas, Nacionalinės egzorcistų asociacijos(NEA) viceprezidentas , kunigas egzorcistas Edmundas Rinkevičius, Tverečiaus parapijos klebonas, NEA narys, kunigas Antanas Domeikis, NEA narys Mečislovas Sangavičius, Sielovados bendruomenės „Gailestingumo versmė“ nariai Petras Blažukas ir Arūnas Jančiauskas, Šv. Jurgio konvento, pasauliečių pranciškonų brolijos ministras Aidas Adomaitis OFS, kurie pasakojo apie konferenciją ir kuo ji naudinga Lietuvos tikinčiųjų bendruomenei.

Tai jau vienuoliktoji Tarptautinės Išlaisvinimo asociacijos organizuojama konferencija. Kaip vystosi konferencijų organizavimas, ar jos turi tendenciją augti, kad atvažiavę galėtumėte semtis reikalingos patirties?

Kun. Antanas Domeikis. Visos konferencijos labai skirtingos, jas sunku lyginti. Kiekvienoje konferencijoje būna geresnių ar silpnesnių pranešimų. Ne išimtis ir ši, bet kiekvienoje jų gali išgirsti naujų žinių, patvirtinimų ir įžvalgų, kurias diktuoja pats gyvenimas.

Kun. Edmundas Rinkevičius. Man šioje konferencijoje labai naudingas buvo austrų psichoterapeuto Dr. Reinhardo Pichlerio pranešimas „Dievo balso atskyrimas nuo persekiojančių vidinių balsų“. Jis kalbėjo apie aktualius dalykus. Vienas tokių, kaip atskirti depresiją nuo tamsiosios tikėjimo nakties. Dr. Reinhardo pranešimas buvo paremtas moksliniais tyrimais. Jis kalbėjo, kad kai mokslas tampa bejėgis, pradeda veikti malonė. Įdomus buvo t. Paulo Marie Mauroy pranešimas „Muzika ir satanizmas“. Tai buvo gilus įsimąstymas apie žmogaus fizinį, jausminį ir dvasinį lygmenis. Muzika labai stipriai veikia mūsų jausmus žadindama perdėtą jausmingumą, kuris, jei paveiktas piktosios dvasios, prasiskverbia į mūsų sielą, aptemdydamas ją. Jis sakė, kad perdėtą jausmingumą slopinti galima lavinant protą. T. Paulas Marie savo pranešimą baigė, pasakydamas, kad bet kokioje situacijoje pasitiki Dievo meile ir galia. Kiti pranešimai, taip pat, buvo praturtinantys ir patvirtinantys, kad savo tarnystėje einame teisingu keliu.

Mečislovas Sangavičius. Aš manau, kad tokiose konferencijoje svarbūs ne tik pranešimai, bet ir bendrystė. Niekur taip žmogus neatsiskleidžia kaip kelionės metu, patekdamas į įvairias netikėtas situacijas, o tai mums padeda geriau pažinti vieniems kitus ir pasitikėti vienas kitu, o tai labai svarbu tarnaujant.

Šios konferencijos organizatorius, Tarptautinės Išlaisvinimo asociacijos viceprezidentas, t. Martinas Ramoser juokavo, kad yra paskirti du kunigai, kurie prižiūrės dalyvių diskusijas po pranešimų, kad jos neiškryptų iš Katalikų Bažnyčios mokymo rėmų. Kiek šiame pajuokavime yra tiesos?

Kunigas Edmundas Rinkevičius. Kiekviename pajuokavime yra dalis tiesos. Tokių nukrypimų buvo ir šioje konferencijoje. Labai nevienareikšmiškai buvo priimtas Tony Aramburo mokymas „Kodėl žmonėms reikia išlaisvinimo“, kurio metu buvo parodyta videomedžiaga. Egzorcizmo metu negalima filmuoti, negalima tokios medžiagos viešinti, nes taip paminamas žmogaus orumas, kai jį parodo jam nebūdingame elgesyje.

Petras Blažukas. Iš tiesų po T. Alamburo pranešimo kilo daug diskusijų. Mes savo grupėje irgi tai aptarėme. Kitą dieną IAD viceprezidentas t. Martinas Ramoser savo pasisakymu patvirtino mūsų mintis. Taip per bendrystę ir vienybę, Viešpats neleidžia iškrypti iš teisingo kelio.

Aidas Adomaitis OFS. Kad nebūtų pagrindo tokiems pajuokavimams ir kalboms, organizatoriai turėtų labai atsakingai rinkti pranešėjus. Konferencijos svečiai dažniausiai nepažįsta pranešėjų ir jais pasitiki avansu, pasitikėdami organizatoriais. Štai čia slypi pavojus ir didelė atsakomybė. Net tokioje konferencijoje, kur susirenka keli šimtai kunigų ir tikinčių pasauliečių, reikia išlikti budriam. Tad jei dėl formos ir mokymo kyla klausimų, tai ten, kur pagrindinį darbą atlieka Šv. Dvasia, nelieka nei klausimų, nei pastabų. Adoracijos ir malda, jų metu, visada nustebina visus, net ir ne pirmą kartą dalyvaujančius. Šlovinimą giesme keičia malda kalbomis, ir keli šimtai žmonių tai pradeda tiksliai tą pačią minutę, pasiekia kulminaciją ir tuo pat metu nutyla. Tokių dalykų niekaip nesuimituosi, tai Šventosios Dvasios dovana, visada stebinanti pačius dalyvius.

Kaip šią veiklą vertina institucinė Bažnyčia?

Ši asociacija palaiko glaudžius ryšius su institucine Bažnyčia ir yra jos palaikoma. 2013 metais Tarptautinei Egzorcistų asociacijai suteiktas juridinis statusas. Ji patvirtinta Kunigų kongregacijoje Romoje – Vatikane. Išleistas statutas italų, vokiečių ir anglų kalbomis. Asociacija turi savo himną „Štai Kristaus Kryžius“, pagal 68 psalmę.

Pats Popiežius Pranciškus siuntė palaiminimą ir sveikinimą sakydamas: „Išvarinėkite demonus, būkite vienybėje su savo vyskupais, melskitės išlaisvinimo malda. Pavedu Jus Dievo Motinai Išminties bokštui ir Jos globai. Parvežkite linkėjimus savo bendruomenėms, tarnaukite varginamiems su meile.“ Esame vienybėje su savo vyskupais.

Kokią vietą išlaisvinimo tarnystėje užima pasauliečiai ir ar jų reikia?

Mečislovas Sangavičius.Aš turbūt prieš 7 metus pasirinkau savo kelią. Dvasinių grėsmių ir jų prevencijos.

Gal galite paaiškinti šį savo pasirinkimą?

Kai pirmą kartą buvau konferencijoje Čenstakavoje, pamačiau tokį juodai baltą lankstinuką pavadintą „Vengtini ženklai“: atlantos žiedas, pentagrama ir t. t. Tai mane suintrigavo, nes ankščiau net nežinojau, kad yra tokių ženklų ir jie pavojingi. Pradėjau tuo domėtis. Lietuvoje dėl šių ženklų iki šiol netyla diskusijos, daugelis galvoja, kad čia nieko blogo. Bet aš galvoju kitaip, kad simbolika yra labai svarbi. Užsikabinęs kokį nors ženklą, indentifikuoji save, kaip priklausantį kažkokiai grupei žmonių. Tad ženklai yra svarbūs, nes per juos leidžiame atpažinti savo tapatybę. Aš ne egzorcistas ir ne jo padėjėjas. Mano tarnystė yra susijusi daugiau su internetinio puslapio priežiūra. Žmonės dažnai pateikia įvairių klausimų, aš stengiuosi rasti atsakymus ir jiems atsakyti. Jei tai specifiniai klausimai apie teologiją ar egzorcizmą, atsako kunigai. Aš atsakinėju į klausimus, kurie paliečia ženklų temą.

Kunigas Edmundas Rinkevičius. Aš nesimeldžiu vienas, nes tai pavojinga. Tad pasauliečiai gali pagelbėti tiek egzorcizmo metu, tiek savo užtarimo malda, tiek savo pagalba nukreipiant žmogų. Dažnai ateina žmonių, kuriems ne egzorcisto reikia, bet reikia gydytojo.

Aidas Adomaitis OFS. Aš pasigendu diskusijos apie pasauliečio vietą bažnyčioje ir šioje tarnystėje. Nuo pat pradžių supratau, kad reikalingas ne tik išlaisvinimas, bet ir emocinių žaizdų išgydymas. Taip pat palydėjimas po išlaisvinimo. Čia gali pasitarnauti ir pasauliečiai, bei jų bendruomenės. Tad šioje tarnystėje kiekvienas turi savo dalį, tik ji neapmąstyta nei bažnyčioje, nei šioje asociacijoje.

Į Tarptautinę Išlaisvinimo konferenciją buvo susirinkę egzorcistai ir pasauliečiai iš 27 šalių ir žmonėms, skaitantiems šį straipsnį, gali atrodyti, kad konferencijoje buvo kalbama vien apie blogį ir jo darbus.

Kunigas Edmundas Rinkevičius. Jei žmogus matė tik Holivudo filmus apie egzorcistus, tai galvoja, kad susirinko žmonių kankintojai pasikalbėti apie naujus kankinimo būdus, bet taip nėra. Egzorcizmas yra begalinė pagalba žmogui, kuris pats, savo jėgomis nebegali prisikelti iš įprastų savo gyvenimo aplinkybių ir atgauti Dievo malonę, ramybę bei džiaugsmą. Tokiose konferencijose akcentuojamas Jėzus, Jo galia ir meilė, sakramentinis gyvenimas.

Mečislovas Sangavičius. Noriu pasakyti dėl egzorcistų. Daug žmonių juos painioja su burtininkais, ekstrasensais ar net raganiais. Sykį į Ruklą atvažiavę žmonės klausė, kur čia surasti „tą raganių Valkauską“. Egzorcistas lygiai toks pat žmogus, kaip ir mes visi. Maldos metu veikia ne jo ypatingos ar maginės galios, veikia tik Jėzus Kristus. Tik Jis turi galią išlaisvinti. Egzorcistas yra tik Dievo įrankis ir tarpininkas.

Kokio klausimo dažniausiai sulaukia kunigai egzorcistai?

Kunigas Edmundas Rinkevičius. Labai dažnai žmonės klausia, kaip apsisaugoti nuo apsėdimų, tarsi tai būtų užkrečiama liga, kai kas nors nusičiaudėja ir kiti suserga. Galvoja, kad jei bus vienas šeimoje apsėstas ir kiti bus apsėsti. Nieko panašaus. Kiekvienas individualiai prisišaukia piktąją dvasią, o apsauga labai paprasta – būti Dievo malonėje ir Jo šviesoje. Dievas yra šviesa, nuodėmė – tamsa. Tik per nuodėmę patenki į tamsą. Reikia gyventi Dievo malonėje ir piktajam nebus vietos žmogaus gyvenime.